Bičnamis — švelniai jauki tyluma,

Ąžuolai dvelkia didinga vėsa,

Čia mintis lyg pūkas lengva,

Netekėk, dar pailsėki, saulute,

Nebudink melsvą pakrantės žibutę,

Leisk lakštutei vakaro dainą pratęst,

Ašarėlei lauko žieduos nepaskęst.

Aš ateinu čionai, kur žydi liepos,

Kur žaliaskariai moja ąžuolai.

Čia, kur varnėnai inkilus palieka

Ir išskrenda žiemot balti gandrai.

Po ąžuolais, po kerinčiu skėčiu,

Melodijos garsuos jausmai prabyla.

Čia ateinu, kada apleidžia jėgos,

Kai noris džiaugtis, noris išsiliet,

Kai nuo savęs ir praeities pabėgu.